Australijos aviganis
Marsas · Šunys · patinas
Nepaisant pavadinimo, Australijos aviganis buvo išvestas JAV vakaruose XIX a. pabaigoje – manoma, kad jo protėviai buvo baskų piemenų šunys, kartu su avimis atkeliavę per Australiją į Kaliforniją, kur veislė greitai išpopuliarėjo ranču ir rodeo aplinkoje. Tai vidutinio dydžio, raumeningas, tvirto kūno sudėjimo šuo (46–58 cm ūgio), turintis vidutinio ilgio, tiesų ar šiek tiek banguotą, orams atsparų kailį, kurio spalva gali būti juoda, mėlyna ar raudona merle, taip pat vientisai raudona – dažnai su skirtingos spalvos akimis. Ši veislė itin protinga, energinga ir be galo atsidavusi šeimininkui, tačiau atsargi su nepažįstamaisiais bei turinti stiprų ganymo instinktą, todėl gali bandyti „suganyti" vaikus ar kitus augintinius. Australijos aviganiui reikia ne mažiau kaip dviejų valandų aktyvaus užimtumo per dieną bei ankstyvos socializacijos, o kailį pakanka šukuoti du–tris kartus per savaitę. Veislei būdingos paveldimos akių ligos, klubo sąnario displazija bei padidėjęs jautrumas kai kuriems vaistams.
Patarimai naujam šeimininkui
- ✓Australijos aviganiui reikia ne mažiau kaip dviejų valandų aktyvaus judėjimo per dieną, geriausia derinant jį su struktūruotomis veiklomis.
- ✓Kailį šukuokite du–tris kartus per savaitę, o šėrimosi sezono metu – dažniau.
- ✓Ankstyva socializacija su vaikais ir kitais gyvūnais yra būtina, nes veislė turi stiprų ganymo instinktą ir gali bandyti „suganyti" šeimos narius.
- ✓Maitinkite subalansuotu pašaru du kartus per dieną ir nuolat stebėkite šuns kūno kondiciją, kad išvengtumėte antsvorio.
- ✓Prieš įsigydami šuniuką patikrinkite, ar atlikta klubo displazijos, paveldimo akių defekto bei vaistų jautrumo patikra.
- ✓Šiai veislei geriausiai tinka aktyvūs namai ar ūkis su erdve bėgioti, o ne butas be galimybės išeikvoti energiją.