Bernų zenenhundas
Rokas · Šunys · patinas
Bernų zenenhundas yra vienas iš keturių Šveicarijos zenenhundų (Sennenhund) veislių, kilęs iš Berno kantono kalnų ūkių, kur šie stiprūs šunys tempė pieno vežimėlius, ganė galvijus ir saugojo sodybas. XX a. pradžioje veislė vos neišnyko dėl ūkių mechanizacijos, tačiau entuziastų dėka buvo atgaivinta. Tai stambus, tvirtas šuo (58–70 cm ūgio), pasižymintis ilgu, šilkiniu, lengvai banguotu tricolor kailiu – juodas su rusvai rudomis ir baltomis žymėmis. Jo būdas švelnus, geraširdis, draugiškas ir ištikimas šeimai, tačiau veislė bręsta lėtai ir ilgai išlaiko šuniuko žaismingumą, todėl jai reikia bent valandos kasdienio fizinio krūvio bei protinio užimtumo, taip pat reguliaraus šukavimo kelis kartus per savaitę. Deja, ši veislė genetiškai linkusi į klubo ir alkūnės sąnarių displaziją, skrandžio užsisukimą, degeneracinę mielopatiją bei onkologines ligas, dėl to jos vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė nei daugelio kitų didelių veislių.
Patarimai naujam šeimininkui
- ✓Kasdien skirkite bent valandą fiziniam aktyvumui, tačiau venkite intensyvaus krūvio karštu oru, nes veislė geriau toleruoja vėsesnį klimatą.
- ✓Šukuokite šunį kelis kartus per savaitę, o pavasarį ir rudenį, kailiui gausiai slenkant, – kasdien.
- ✓Nuo mažens socializuokite šuniuką su įvairiais žmonėmis ir aplinkomis, nes veislė jautri ir dresūrai geriausiai reaguoja į švelnius, skatinamuosius metodus.
- ✓Maitinkite subalansuotu pašaru dviem porcijomis per dieną ir venkite fizinio aktyvumo iškart po valgio, kad sumažintumėte skrandžio užsisukimo riziką.
- ✓Prieš įsigydami šuniuką pasitikrinkite, ar jo tėvai turi klubo bei alkūnės sąnarių displazijos ir akių sveikatos patikros pažymas.
- ✓Atminkite, kad tai stambus šuo, kuriam namuose reikia erdvės ir vėsios patalpos, o karštu metu – šešėlio ir gausaus vandens.