Jorkšyro terjeras
Pupa · Šunys · patelė
Jorkšyro terjeras kilęs iš Anglijos, kur XIX amžiaus viduryje Jorkšyro ir Lankašyro grafystėse škotų audėjai atsivežė mažus terjerus, naudotus graužikams gaudyti kasyklose ir malūnuose – vėliau šie šunys tapo populiariais viktorijos laikų damų kambario augintiniais. Tai mažiausių veislių atstovas – apie 20 cm ūgio ir vos apie 3,2 kg svorio, pasižymintis ilgu, žvilgančiu, iki grindų siekiančiu šilkiniu kailiu. Nepaisant miniatiūrinio dydžio, jorkšyro terjeras turi tikro terjero charakterį – jis drąsus, energingas, kartais užsispyręs ir net linkęs dominuoti prieš didesnius šunis, todėl svarbus ankstyvas socializavimas ir nuoseklus dresavimas. Šiam šuniui pakanka apie 30–40 minučių fizinio aktyvumo per dieną, tačiau kailis reikalauja kasdienio šukavimo, kad neveltųsi. Dėl trapaus kaulų sudėjimo veislė geriau tinka šeimoms su vyresniais vaikais, o šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį į paveldimas problemas – kelio girnelės išnirimą, trachėjos kolapsą, dantų ligas bei akių sutrikimus.
Patarimai naujam šeimininkui
- ✓Kasdien skirkite jorkšyro terjerui apie 30–40 minučių fizinio aktyvumo – pasivaikščiojimų ir žaidimų.
- ✓Ilgą šilkinį kailį šukuokite kasdien, kad išvengtumėte susivėlimų ir mazgų.
- ✓Nepaisant mažo dydžio, jorkšyro terjerui reikia nuoseklaus dresavimo ir ankstyvos socializacijos, kad neišsivystytų per didelis pasitikėjimas savimi prieš didesnius šunis.
- ✓Rinkitės mažiems šunims pritaikytą kokybišką pašarą ir venkite per didelių porcijų.
- ✓Prieš įsigydami šuniuką pasitikrinkite, ar veisėjas atliko tėvų sveikatos patikras dėl kelio girnelės išnirimo ir kitų paveldimų ligų.
- ✓Dėl trapių kaulų mažus vaikus reikėtų mokyti elgtis su jorkšyro terjeru atsargiai, o namuose verta vengti aukštų baldų, nuo kurių šuo galėtų nukristi.