Malteziečių bolonkė
Perlė · Šunys · patelė
Malteziečių bolonkė – viena seniausių dekoratyvinių veislių, kilusi Viduržemio jūros regione, tikriausiai Maltos saloje, kur galėjo atsirasti daugiau nei prieš 2500 metų; ilgus amžius ji buvo mėgstamas turtingųjų ir aristokratų augintinis. Tai nedidelis šuo (18–23 cm ūgio, iki 3,2 kg svorio), pasižymintis ilgu, šilkiniu, grynai baltu kailiu, kabančiomis ausimis, kompaktišku kūnu ir puria uodega, palenkta virš nugaros. Nepaisant trapios išvaizdos, malteziečių bolonkės yra drąsios, energingos, žaismingos ir be galo prieraišios prie savo šeimininkų, tačiau su nepažįstamaisiais būna santūrios ir gali tapti neblogomis sarginėmis, nors linkusios per daug loti. Šiai veislei pakanka nedaug judėjimo – apie pusvalandžio pasivaikščiojimų ir žaidimų per dieną, tačiau ilgas kailis reikalauja kasdienės šukuotės, o daugelis šeimininkų jį kerpa trumpiau maždaug kas šešias savaites. Malteziečių bolonkės linkusios sirgti kelio girnelės išnirimu, hidrocefalija, atviru arteriniu lataku, kepenų kraujagyslių šuntu bei dantų ir akių ligomis.
Patarimai naujam šeimininkui
- ✓Malteziečių bolonkei pakanka apie 30 minučių pasivaikščiojimų ir žaidimų per dieną.
- ✓Ilgas šilkinis kailis reikalauja kasdienės šukuotės, o daugelis šeimininkų jį kerpa trumpiau maždaug kas šešias savaites.
- ✓Šuniuką reikėtų nuo mažens pratinti prie įvairių žmonių ir situacijų, nes be tinkamos socializacijos malteziečių bolonkės gali užaugti santūrios ar baimingos su nepažįstamaisiais.
- ✓Jauniems šuniukams rekomenduojama šerti mažomis porcijomis kelis kartus per dieną, o suaugusiems – griežtai kontroliuoti porcijas.
- ✓Prieš įsigyjant šuniuką verta patikrinti, ar jo tėvams buvo atlikti kelio girnelės, širdies ir kepenų funkcijos tyrimai.
- ✓Malteziečių bolonkė lengvai prisitaiko prie įvairaus dydžio būstų, tačiau stipriai prisiriša prie šeimos ir gali patirti išsiskyrimo nerimą, jei dažnai lieka viena.